Poilsinės kelionės | Pažintinės kelionės | Kruizai | Slidinėjimas kalnuose | Kelionės darbo kolektyvams | Kelionės moksleiviams | Poilsis Lietuvoje

EGZOTINĖS kelionės 2018-2019 m.!

EGZOTIKA: Zanzibaras, Kuba, Šri Lanka, Tailandas, Omanas, Panama, Dominikos Respublika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Žaliojo kyšulio salos.
NAUJIENOS! :
Kosta Rika ir Madagaskaras!
kelionės oranizuojamos  iš Varšuvos

Atnaujintos kelionės moksleiviams!


programas rasite  čia.....


Gruzija ir didysis Kaukazas 11d.

Kelionės kaina nuo 999.00 €   949.00 €

2016 m. gegužės 29 d., birželio 19 d., liepos 03 d., 17 d., rugpjūčio 14 d., rugsėjo 18 d.

Kelionės metu aplankomos šalys: Gruzija.

Svetingoji Gruzija – tolima, bet tokia artima
broliška Kaukazo belaisvės šalis

Kutaisis – Boržomis - Goris – Upliscichė – Tbilisis – David Garedžis – Signagis – Kvarelis – Nekresis – Gremis –Alaverdis – Cinandalis – Telavis – Mccheta – Gruzijos karo kelias – Gudauris – Stepancminda(Kazbegi) – Kutaisis – Rūsčioji Svanetija: Mestija ir Ušgulis - Zugdidis

Kelionės pratęsimas – poilsis prie Juodosios jūros Batumio, Kobulečio arba Urekio kurortuose (pasirinktinai)

Gruzija - meile mano...

Gal penkiolika kartų čia buvau. Gal daugiau. Nebesuskaičiuoju. Juk praėjo keli dešimtmečiai. Kaip kaleidoskope lekia vaizdai – šuolis katamaranu siautulingoje Kuros upėje, plukdančioje pavasarinio potvynio vandenis, sūriu prakaitu aplaistytos Kaukazo kalnų perėjos, burnoje tirpstanti jauno ėriuko mėsytė, paruošta rūstaus ir iki dantų ginkluoto piemens, vakarai prie laužo, maudynės lediniuose kalnų upokšniuose. Ir, aišku, beribis gruzinų svetingumas. Jokia ant upės kranto iškylaujanti kompanija neleisdavo praplaukti pro šalį. Džiūstant „sužvejotiems" mūsų katamaranams, liejosi vynas ir skambėjo tostai apie tautų draugystę...

Tokią aš mačiau GRUZIJĄ – įspūdingos gamtos ir svetingų žmonių šalį. O kokia gi ji dabar?

Jau keleri metai keliauti į Gruziją yra madinga – lietuviai vėl iš naujo ją atranda. O aš vis laukiau. Neskubėjau. Gal bijojau, kad pirmoji meilė išblėso. Gal, apkeliavusi beveik visą pasaulį, nusivilsiu. O gal tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas, kol vieną dieną pajutau, kad GRUZIJA šaukia, ji kviečia grįžti. Tad kviečiu į daug iškentusią, tolimą ir kartu tokią artimą išdidžių kalniečių šalį grįžti kartu. Nebijokite, į katamaraną nesodinsiu ir sunkios kuprinės nekrausiu ant pečių, keliausime patogiai, bet, aišku, stengsimės pajusti rūsčių Kaukazo kalnų artumą, pasimėgauti puikiu vynu, išskirtinės įvairovės ir skonio maistu, aksomine jūra, amžius skaičiuojančiu kultūros paveldu. Tai bene gurmaniškiausia ir kupina nostalgijos kelionė. Laukiu savo „senosios gvardijos" – tų, kurie ilgisi puikiosios kalnų šalies, ir tų, kurie svajoja ją pamatyti pirmąjį kartą.

B.Kalkienė

Keliautoja, išskirtinių kelionių ekspertė

Kelionės privalumai

  • Išsamus, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, padedantis visapusiškai pažinti šią unikalią šalį (gamta, istorija, kultūra, religija, menas, politika).
  • Skanus nacionalinis maistas, puikaus vyno degustavimas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
  • Patikimi ir patikrinti partneriai Gruzijoje.
  • Kvalifikuoti vietos gidai.
  • Profesionalus kvalifikuotas kelionių vadovas iš Lietuvos.

KELIONĖS AUKSO FONDAS

  • Uplisciche uolų miestas – tvirtovė ant aukšto uolėto Mtkvari upės kranto.
  • Tbilisis - Gruzijos sostinė ir viduramžiško žavesio nepraradęs „šiltojo pavasario miestas".
  • Unikalus David Garedžio ortodoksų vienuolyno kompleksas, stūksantis uolų masyve pusdykumėje ant Gruzijos – Azerbaidžano sienos ir tarsi skiriantis dvi valstybes, dvi religijas, du pasaulius...
  • Kachetija – vyndarystės tradicijomis garsėjantis, istorinis Gruzijos regionas. Jeigu kalnai yra Gruzijos nuostabaus kraštovaizdžio karūna, tai Kachetija yra jos žėrinti širdis...
  • Granatmedžių sodų apsuptas spalvingasis Signagis - vienas gražiausių Kachetijos miestelių, dar vadinamas „meilės miestu".
  • Kvarelis - vieni ilgiausių vyno tunelių pasaulyje (7,7km).
  • Kiparisų giraitės apsuptas Ikalto vienuolynas, kurio akademijoje mokėsi garsusis poetas Šota Rustavelis.
  • Alaverdžio katedros ansamblis įkurtas pačioje Kachetijos širdyje Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio fone.
  • Cinandalis – Kachetijos gyvenvietė , garsi dvaru ir istorine vynine, kurie kadaise priklausė 19-ojo amžiaus Gruzijos poetui A.Čavčavadzei.
  • Mccheta (UNESCO kultūros paveldas) - vienas seniausių miestų Gruzijoje, ankstyvosios Gruzijos Iberijos karalystės sostinė su garsiąja Sveticchovelio katedra, Gruzijos karalių panteonu.
  • Kvapą gniaužianti kelionė gilyn į kalnus istoriniu, legendiniu, senuoju, rūsčiuoju Gruzijos karo keliu.
  • Visos dienos poilsis kalnuose prie didingojo Kazbeko.
  • Kutaisis – buvusi Kolchidės karalystės sostinė apipinta legendomis apie Aukso vilną ir argonautus.
  • Bagračio katedra - gruziniškos viduramžiškos architektūros šedevras, suvienytos Gruzijos simbolis ir Gelačio vienuolynas - praeities intelektualų lopšys (UNESCO paveldas).
  • Fantastinio filmo pojūčiai – plaukimas požemine upe Prometėjo urvuose.
  • Svanetija – išskirtinis rūstaus grožio Gruzijos kalnų regionas (UNESCO paveldas).
  • Įsispraudęs tarp kalnų Ušgulio kaimelis – aukščiausia gyvenama vieta Europoje (2200m virš jūros lygio).
  • Neatsiejama Gruzijos kūltūros dalis - vyno degustacijos, nacionalinių patiekalų ragavimas, šokiai, dainos, tostai...
  • Poilsis prie jūros garsiausiame Gruzijos kurorte Batumyje.

Kelionės programa

1 diena. Skrydis: Vilnius – Kutaisis. Kutaisis – Boržomis - Goris – Upliscichė – Tbilisis. Atvykimas į tarptautinį Kutaisio oro uostą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, pradėsite išsamią pažintį su broliška Kaukazo belaisvės šalimi - Gruzija. Kartu su kvalifikuotu vietos gidu keliausite link vieno didžiausių Europoje Boržomio – Karagaulio nacionalinio parko, įsikūrusio Mažųjų Kaukazo kalnų širdyje. Boržomio kurortas – vienas populiariausių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje dėl jį supančios gamtos, sveikatai naudingo klimato ir, žinoma, mineralinių šaltinių. Mokslininkai ir etnografai nuolat diskutuoja apie šios vietos išskirtinumą: tyriausias Bakurianio kalnų ledynų vanduo, reliktinės pušys, augančios uolų papėdėse ir sudarančios ypatingą ekosistemą, ir vulkaninės kilmės versmės, kuriose gimsta visame pasaulyje žinomas Boržomio vanduo. Kaukazo regione randama įvairių rūšių mineralinio vandens, tačiau nė vieno jų sudėtis neprilygsta Boržomiui. Nuo XIX a. pradžios apie jo išskirtines savybes parašyta daugiau nei 100 mokslinių darbų, atlikta įvairiausių tyrimų. Šiandieninis Boržomio šaltinių vanduo yra toks pat, koks buvo daugiau nei prieš šimtmetį. Į butelius pilstomas vietoje jis vartotojus pasiekia išsaugojęs visas savo išskirtines savybes. Paragavę garsiojo mineralinio vandens, kelionę tęsite į Kartlio provinciją, garsėjančią derlinga žeme, daugybe architektūros paminklų ir archeologinių vietovių.

Atvyksite į Gorį, įkurtą karaliaus Dovydo Agmašenibelio 1089 – 1125m. Viduramžiais miestelį kirto prekybos keliai, čia gimė filosofas Merabas Mamardašvilis. Bet į istoriją Goris įėjo kaip garsiausio pasaulio gruzino SSSR diktatorius Josifo Stalino (Soso Džiugašvilio) gimtinė. Foto pauzė prie Stalino namo – muziejaus ir asmeninio traukinio vagono, kuriuo jis vyko į garsiąsias Jaltos ir Teherano konferencijas.

Toliau važiuosite į unikalų urvų miestą – tvirtovę Upliscichę, dar vadinamą „Dieviškąja tvirtove", išskaptuotą uoloje, stūksančioje ant aukšto Mtkvari (Kuros) upės šlaito. Viena seniausių gyvenviečių Gruzijoje iškilo maždaug 10a.pr.Kr. Prieš Gruzijai tampant krikščioniška valstybe, ši gyvenvietė buvo svarbi pagoniškų ritualų vieta. Pagrindinis karavanų kelias, jungiantis Aziją ir Europą, ėjo šiaurine Upliscichės dalimi, 2 km nuo miesto, todėl ji tapo labai svarbiu prekybos centru. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta išskirtinių radinių, priklausančių skirtingoms epochoms – nuostabių aukso, sidabro ir bronzos juvelyrikos dirbinių, puikių keramikos ir skulptūros pavyzdžių. Upliscichės gyvenimas prislopo po arabų antpuolių 8-9 a., o, įsiveržus į regioną mongolams, 14a. miestas ištuštėjo ir toliau tarnavo tik kaip laikini nakvynės namai perėjūnams ir įsibrovėliams iš kitų kraštų. Aštuonių hektarų plotą apimančio urvų miesto, kuriame daugiausia gyveno pasauliečiai, viršūnėje stūkso bazilika, pastatyta, kaip spėjama, 10 ar 11a. Lipant plokščiais laiptais aukštyn, miestas atsiveria palaipsniui. Apžiūrėsite uoloje išskaptuotas gatveles, namus, bažnyčias, slaptus tunelius, vandens kanalus (iš čia buvusių daugiau kaip 700 įtvirtintų urvų lankytojams prieinami tik 150), vyno saugyklą, turgų...

Po ekskursijos vyksite į Tbilisį. Vakare siūlome apsilankyti vietiniame restorane ir susipažinti su nacionalinės virtuvės subtilybėmis. "Kiekvienas gruziniškas patiekalas yra poema.” /Aleksandras Puškinas/. Gruziniška virtuvė yra viena seniausių ir žinomiausių virtuvių pasaulyje. Tai ne tik stulbinama maisto įvairovė ir patiekalų gausybė, tai, visų pirma – kultūrinė patirtis. Sakoma, jog kiekviename gruziniškame patiekale slypi kokia nors tenykštė tradicija, užkoduota senųjų laikų legendose ir padavimuose.

Chačiapuriu kvepianti šalis – taip dažnai pavadinama Gruzija. Daugybė pačių gražiausių epitetų lydi unikalius gruzinų virtuvės patiekalus, apie kuriuos pradėjus kalbėti burnoje nejučiomis renkasi seilės.

Gruziniška virtuvė – ant stalo gausybė šviežių žalumynų, žolelių, daržovių (dažnas keliautojas sako, kad skanesnių pomidorų ir agurkų, svogūnų laiškų, petražolių, krapų, peletrūnų nevalgęs), troškinta ir įvairiai ruošta mėsa, tirštos ir riebios sriubos ( vien charčio ko verta!), sūriai. Patiekalų turi būti daug, kuo daugiau lėkščių – tuo stalas turtingesnis. Visi įsideda ir ragauja patiekalus patys.

Sunku atsispirti žymiesiems chačiapuriams – į picą panašiems minkštiems sūrio paplotėliams, senoviniam gruzinų valgiui – didžiuliems chinkaliams - koldūnams su mėsa ir sultiniu viduje. Būtinai naudojama riebi kapota mėsa, įdedama įvairių žolelių ir prieskonių. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Prakandus išgeriamas sultinys, o galiukas, suvalgius chinkalį, paliekamas lėkštėje. Puikus užkandis badridžani nigvzit – keptų baklažanų juostelės su riešutų padažu, papuoštos granatų sėklomis. Lobiopaprastai ruošiamas žiemą. Troškintos pupelės su prieskoniais – skanu ir maistinga. Sacivi – Gruzijos virtuvės viršūnė: kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai, troškinti graikiškų riešutų padaže. Šis, daug darbo reikalaujantis patiekalas, paprastai ruošiamas per šventes. Kaip gražiausia muzika gurmano ausims skamba tirpstantys burnoje patiekalų pavadinimai – čachochbili, odžachuri, čakapuli, džondžoli, chakapuli, borani, guruli... O padažai, padažai! Themali – populiariausias gruziniškas padažas iš geltonųjų arba raudonųjų slyvukių, pagardintas įvairiais prieskoniais, baže – padažas iš maltų graikiškų riešutų, česnako ir prieskonių, ir daugybė kitų. Gruzijoje dažnai galima pamatyti kaip vietos žmonės padažus valgo tik su duona. Apie tradicinius saldumynus baklavą, čiurčelą, gozinaki, ir sultingus, kvapnius, tarsi visą Gruzijos saulės šilumą sugėrusius vaisius, būtų galima prirašyti dar ne vieną puslapį. Tad keliaukime į skaniąją Gruziją, mėgaukimės maistu, užgerdami baltuoju vynu, o gal užsigeisite limonado „Tarchun", „Diušes" (nostalgija...) Ar garsiojo „Boržomio" mineralinio vandens?

Ar dar abejojate, kad verta važiuoti į Gruziją? Skanaus!

Stebėdami folkloro programą, skanausite aromatingų, išskirtinių gruzinų virtuvės patiekalų, pagardintų prieskoninėmis žolelėmis, mėgausitės gruzinišku vynu (už papildomą mokestį ̴20 – 25 USD). Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Tbilisis. Pusryčiai. Po pusryčių su kvalifikuotu vietos gidu pradėsite pažintį su Gruzijos sostine ir didžiausiu šalies miestu – Tbilisiu, kurio pavadinimas išvertus reiškia „šiltas pavasaris". Įkurtas 5a. karaliaus Vachtango 1-ojo Gorgasalio, strateginėje istorinio Šilko kelio maršrutų kryžkelėje tarp Europos ir Azijos, jis dažnai būdavo nesutarimų objektas tarp įvairių konkuruojančių galių ir imperijų. Dabar visa miesto istorija atsispindi jo architektūroje. Tad atverskite Tbilisio istorijos metraštį ir leiskitės į kelionę po viduramžiško žavesio nepraradusį ir senųjų laikų didybę menantį miestą, vieną gyviausių ir kosmopolitiškiausių Kaukaze.

Pirmiausia apžiūrėsite svarbiausią sakralinę vietą - pagrindinį Gruzijos pravoslavų Švč.Trejybės soborą (Sameba), didžiausią stačiatikių šventovę Gruzijoje ir visame Kaukaze, pastatytą 2004 m. ant Mtkvari (Kuros) upės kranto. Pastatas žavi savo didybe, subtiliomis interjero detalėmis ir religinės tematikos meno kūriniais. Senamiestyje grožėsitės unikalia pastatų architektūra, kurios skiriamasis bruožas – maži, jaukūs ir gausiai bizantiškais raižiniais puošti balkonėliai, istorijos dvasią galėsite pajusti vaikščiodami jaukiomis senamiesčio gatvelėmis, kurios jums papasakos ne vieną užburiančią istoriją iš daugiataučio Tbilisio praeities, menančios arabus, kurie įkūrė musulmoniškąjį Tbilisio emiratą, atėjūnus iš Persijos, Turkmėnijos, Mongolijos ir carinės Rusijos. Aplankysite Metechi Švč. Mergelės Dangun Ėmimo bažnyčią,12 a. pastatytą Gruzijos karaliaus Šv.Demetrijaus 2-ojo. Joje ilsisi šventosios gruzinų kankinės Šušanikos palaikai. Keltuvu pakilsite ant Sololakio kalvos, kur virš miesto iškyla didinga Narikalos („neįveikiama") tvirtovė, pastatyta 4a. Šį labiausiai žinomą Tbilisio senovės paminklą, žvelgiantį į Mtkvari (Kuros) upę, miestelėnai vadina miesto širdimi ir jo siela. Viename iš išlikusių tvirtovės kiemų apžiūrėsite rekonstruotą Šv.Mykolo bažnyčią. Nuo citadelės sienų atsiveria nuostabus vaizdas į senąjį ir naujajį miestą. Regėsite Motinos Gruzijos skulptūrą, pačių gruzinų laikomą šalies simboliu, ji vaizduoja tautiniais gruzinų drabužiais vilkinčią moterį, kairėje rankoje laikančią pialą su vynu svečiams pavaišinti, dešinėje - kardą apsiginti nuo priešų. Svetingi ir karingi – taip galima apibūdinti gruzinų tautą.Nusileidę nuo tvirtovės, apžiūrėsite vieną iš naujausių lankytinų objektų – metalo ir stiklo konstrukcijos futuristinį Taikos tiltą, pastatytą 2010 m. Tilto dizainą sukūrė italų architektas Michel De Lucchi ir prancūzų apšvietimo profesionalas Philippe Martinaud. Taikos tiltas ypač gražus leidžiantis saulei ir temstant, kai išryškėja jo unikali apšvietimo sistema, romantiškai apšviečianti Mtkvari upę. Struktūra buvo sukurta Italijoje ir 200 –ais sunkvežimių transportuota į Tbilisį. 156 metų ilgio tiltas pateko į 13-os neįprasčiausios struktūros tiltų pasaulyje sąrašą ir dažnai dėl savo struktūros sudėtingumo yra prilyginamas Paryžiaus Eifelio bokštui. Taikos tiltas garsus ne tik unikalia, modernia struktūra, bet ir tuo, kad nuo jo atsiveria fantastiški vaizdai į kitus svarbius Tbilisio lankytinus objektus – Metechi bažnyčią, miesto įkūrėjo Vachtango Gorgasalio skulptūrą bei Baratašvilio tiltą ir Gruzijos prezidento rezidenciją kitoje pusėje. Pasigrožėję miesto panorama nuo pėsčiųjų tilto, lankysite stebuklingomis ikonomis garsėjančią Siono katedrą, pastatytą 6-7a. Mtkvari upės krante. Vėliau, esant galimybei, patyrinėsite lietuviškuosius pėdsakus Tbilisyje - lankysitės name, kuriame gyveno ir kūrė rašytojas Antanas Vienuolis, Vilniaus skvere, kuriame gruzinų kalba paskelbta Užupio Respublikos konstitucija.

Gidas parodys viename seniausių Tbilisio rajonų – Abanotubanio – įsikūrusį senųjų požeminių sieros pirčių kompleksą, vanduo į kurį trykšta iš terminių požeminių šaltinių. Pirčių teikiamais malonumais kadaise mėgavosi literatūros klasikai A. Diuma ir A. Puškinas, vėliau rašęs, „kad geresnėje pirtyje dar niekada nėra buvęs". Nors šių pirčių garas pasižymi specifiniu ir nelabai maloniu sieros kvapu, dėl unikalių gydomųjų savybių čia vežami garbingiausi mieto svečiai. Miestiečių nuomone, jeigu neaplankėte Tbilisio pirčių, reiškia nebuvote pačiame Tbilisyje...

Esant galimybei, sieros pirčių komplekso lankymas už papildomą mokestį (15-80 USD už pirties kambarį vienai valandai, kambaryje gali tilpti nuo 4 iki 10 asmenų).

Laisvas laikas Tbilisio „Monmartru" vadinamoje Šardeni gatvelėje, kur gausu kavinių, barų ir restoranų. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Tbilisis – David Garedžis- Signagis – Kvarelis – Telavis. Pusryčiai. Šiandien keliausite į Kachetiją, įstabų GRUZIJOS regioną iš visų pusių apsuptą Kaukazo kalnagūbrio, Kachetijos ir Gombori kalnų, kurių užuovėjoje plyti derlingas Alazanio upės slėnis, puiki vieta auginti vynuoges, persikus, nektarinus, arbūzus... Jeigu kalnai yra Gruzijos nuostabaus kraštovaizdžio karūna, tai Kachetija yra jos žėrinti širdis.Kachetiją pamilę keliautojai vadina ją Gruzijos Šveicarija, lygina su Provansu ar Toskana. Ar tai teisybė, pasakysite sugrįžę. Nuo seno čia puoselėjamos vyndarystės tradicijos, Kachetija laikoma šalies vyndarystės lopšiu. Gruzinų istorija, kultūra ir gyvenimo būdas įkūnyti jų vyne. Tai gruzinų svetingumo ir draugystės simbolis, raktas į jų ilgaamžiškumą.

Važiuodami į rytus nuo Tbilisio, stebėsite akivaizdžiai kintantį kraštovaizdį. Nuvažiavus apie 70 km, pirma stotelė – unikalus David Garedžio ortodoksų vienuolyno kompleksas, kurį 6a. įkūrė Dovydas Garedželis, vienas iš trylikos sirų vienuolių, nešusių į Gruziją krikščionybę. Vienuolyno kompleksas stūkso uolų masyve pusdykumėje ant Gruzijos – Azerbaidžano sienos ir tarsi skiria dvi valstybes, dvi religijas, du pasaulius... Praeityje buvusi religinio ir kultūrinio gyvenimo centru, šiandien ši vieta stebina savo architektūrinių sprendimų unikalumu. Kopdami aukštyn, apžiūrėsite celes ir maldos namus, išskaptuotus uolose, ištvermingiausieji bus apdovanoti nuostabiais spalvingos dykumos vaizdais į Azerbaidžano tolius. Pasigėrėję Udabno vienuolyno sienose išlikusiomis ankstyvosios krikščionybės freskomis, nuo kalno keteros leisitės žemyn ir važiuosite į granatmedžių sodų apsuptą spalvingąjį Signagį – vieną simpatiškiausių Kachetijos miestelių, įsikūrusį ant kalvos virš Alazanio slėnio.

Čia 18-ojo amžiaus antrojoje pusėje, karaliaus Iraklijo 2-ojo valdymo laikais, buvo pastatyta tvirtovė,viena žymiausių Gruzijoje, kurios griuvėsiai išlikę iki šių dienų. Tvirtovė užėmė beveik 40 ha plotą ir buvo pajėgi priglausti visus gyventojus, puolant priešams. Šiandien buvusią miesto galybę liudija dalis išlikusios gynybinės sienos, supusios tuometinį miestą. Sienoje yra 23 gynybiniai bokštai, pavadinti šalia esančių kaimų vardais. Nuo gynybinės sienos žavėsitės Alazanio slėniu, iki horizonto nuvilnijančiais vynuogynais ir sodais, įrėmintais Kaukazo kalnų smailių, miestelio panorama ir Bodbės vienuolyno kompleksu, nutolusiu apie 2 km nuo Signagio, kur palaidota Gruzijos krikštytoja Šv.Nina (mirusi 347m). Neįprasto viduramžiško žavesio kupinas Signagis iš kitų Gruzijos miestelių išsiskiria unikalia medine architektūra. Smagu vaikščioti akmenimis grįstomis gatvelėmis regint spalvingus namus, kurių balkonai papuošti mediniais raižiniais. Gruzijos vyriausybė daug investavo stengdamasi Signagį padaryti turistų traukos centru – apart spalvingų gatvelių čia daug meno galerijų, kavinukių, parduotuvėlių, puikiai sutvarkyta aplinka, žydi gėlės. Muziejų mylėtojai, esant galimybei, apžiūrės Gruzijos nacionalinio muziejaus filialą, kurio pirmame aukšte yra įdomi istorinė ekspozicija. Signagis garsėja ne tik vynu ir savo istorine praeitimi, čia audžiami savito stiliaus, aukštos kokybės kilimai. Pageidaujantiems bus pasiūlyta aplankyti kilimų fabriką. Beje, Signagis garsėja ir kaip „meilės miestas" arba gruziniškas Las Vegasas, nes santuokų rūmai čia veikia ištisą parą.

Po ekskursinės programos Jūsų lauks gruziniško vyno degustavimas žymiausių vynininkystės centrų vyno namuose Signagyje, Gurdžianyje arba Kvarelyje, kur saugyklos užima apie 8 km požemių (tai vieni ilgiausių vynų rūsių pasaulyje). P.S. Prieš kelionę į Gruziją apie degustaciją pasirinktuose vyno namuose bus suteikta išsami informacija.

Gruzinai drąsiai teigia, kad Gruzija yra vyno gimtinė. Archeologai patvirtino, kad vynas dabartinės Gruzijos teritorijoje pradėtas gaminti daugiau kaip prieš 8 tūkst. metų. Įdomiausia tai, kad per pastaruosius 6 tūkst. metų tradicinio gruziniško vyno gaminimo technologija visiškai nepasikeitė. Skirtingai nei Europoje, Gruzijoje vynas brandinamas ne ąžuolinėse ar nerūdijančio plieno statinėse, bet, kaip ir prieš tūkstančius metų, didžiuliuose moliniuose ąsočiuose kvevri. Europoje moliniai indai irgi buvo naudojami vyno gamybai, bet prieš daugiau kaip 2 tūkst. metų, atsiradus ąžuolinėm statinėms ši technologija buvo pamiršta. Kvevri yra įspūdingo dydžio molinis indas, kurio tūris apie 1000–1500 litrų. Kvevri yra lipdomas iš molio, išdegamas, o prieš gaminant vyną jo vidus padengiamas bičių vašku. Po to ąsotis užkasamas į žemę, išorėje matoma tik anga. Taip paruoštas indas gali būti naudojamas šimtus metų, tereikia kas 15 -20 metų pervaškuoti jo vidų. Kadangi ąsotis užkastas giliai į žemę, jo viduje ištisus metus laikosi pastovi temperatūra. Tradicinio gruziniško vyno gamyba irgi yra unikali. Nuskintos vynuogės traiškomos kojomis didelėse voniose sacnakheli, po to vynuogių sultys su dalimi luobelių ir šakelių supilamos į ąsočius. Užpildoma trys ketvirtadaliai tūrio. Po keleto dienų, pasibaigus aktyviam rūgimui, ąsotis uždengiamas dangčiu, paliekama tik nedidelė skylutė išeiti anglies dvideginiui. Po alkoholinės fermentacijos ąsočiai sklidinai pripilami jauno vyno ir sandariai užlipinami. Paprastai vieno ąsočio užtenka pilnai užpildyti kitiems dviems. Taip su šakelėmis, luobelėmis ir kauliukais vynas laikomas iki kovo mėnesio. Per žiemą nusistovėjęs vynas yra perpilamas į kitą, mažesnį ąsotį, o nuosėdos keliauja į distiliavimo aparatą degtinės čačos gamybai. Vasarą vynas dar du tris kartus perpilamas. Gruzinai nefiltruoja vyno, jis turi pats nusistovėti. Dėl ilgo sąlyčio su koteliais, visi gruziniški vynai yra taniniški. Net geriant baltąjį vyną (gintarinės spalvos), taninai gerokai traukia gomurį. Š.Zigmantavičius „Pirmoji pažintis su Gruzija".

Vynų gaminimo kultūra neatsiejamai susijusi su Gruzijos istorija. Vynuogynų auginimas - viena iš seniausių ir gerbiamiausių žemės ūkio šakų Gruzijoje. Gruzinų tauta iš kartos į kartą perduoda vynuogynus, taip pat visas vyno gaminimo technologijos paslaptis, kurios laikomos didžiausia šeimos paslaptimi. Kiekviename Gruzijos kaimo namelyje yra vyno rūsys (Marami), kur į žemę yra įkasami moliniai ąsočiai, kuriuose laikomas ir brandinamas vynas.

Rugsėjo mėnesį gruzinai švenčia Rtveli – vynuogių surinkimo šventę. Visi, netgi vaikai, renka vynuoges į pintus krepšius, namų sienos nukabinamos vynuogių kekėmis.

Šiuo metu Gruzijos selekcininkai yra išvedę daugiau nei 500 vynuogių rūšių. Ypač populiarios Gruzijoje nuo seno auginamos rkaciteli, mcvani ir saperavi vynuogių rūšys. Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi – raudonas. Atsižvelgiant į vietovės mikroklimatą ir dirvos sudėtį, vynas vadinamas tos vietovės vardu. Cinandali baltas vynas gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Cinandalio kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių.

Gruzinų vyno vartojimo ir užstalės tradicijos ypatingos, keliautojus ypač žavi patyrusio „tamados" kontroliuojama griežta tvarka prie stalo, kiekvieną vyno taurę palydint prasmingu tostu... Tuo nesunkiai galėsite įsitikinti ir patys.

Esant galimybei, dalyvausite gruziniškos duonos kepimo ir tradicinių saldumynų čiurčelos gaminimo pamokėlėje.

Išvykimas nakvynei į svečių namus. Vakarienė ir nakvynė Signagyje, Kvarelyje arba Telavyje svečių namuose.

4 diena. Telavis – Ikalto – Alaverdis - Gremis - Nekresis – Cinandalis – Tbilisis. Pusryčiai. Šiandien toliau tęsite pažintį su puikiąja Kachetija – gėrėsitės gamta, gausiu istoriniu – kultūriniu paveldu ir vėl ragausite vyno. Senoji Kachetijos sostinė Telavis Gruzijos aukso amžiaus metu (11-13a.) buvo politinis ir ekonominis visos šalies centras. 15a. suirus Gruzijos karalystei, Telavio svarba ėmė blėsti, o atsigavo tik 18a. 1762m. Telavis tapo jungtinės Kartli – Kachetijos karalystės sostine, kur iš Gremio buvo perkelta karališkoji rezidencija. Karaliaus Iraklijo 2-ojo, gimusio ir mirusio šiame mieste, valdymo metais (1744-1798) buvo įvykdytos reformos, pakeitusios politinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją visoje Gruzijoje, o jo vardas tapo laisvės ir tautinės nepriklausomybės simboliu.

Apžiūrėję Telavio senamiestį, gėrėdamiesi nuostabiu kraštovaizdžiu, važiuosite link Ikalto vienuolyno, esančio viso labo už 8km. Vienuolis Zenonas, vienas iš trylikos sirų vienuolių, pirmąjį vienuolyną čia įkūrė 6a. Pagrindinė bažnyčia statyta 8 – 9a. Šalia nedidelė Sameba (Švč.Trejybės) 6a. bažnytėlė. Persai 1616 m. vienuolyną suniokojo, bet yra išlikusių 9-10a. pastatų. Čia veikė ir vienuolyną garsino viena iš dviejų Gruzijos akademijų, kur buvo dėstoma teologija, astronomija, farmacija, filosofija, geografija, geometrija, retorika ir kitos disciplinos. Jau 9a. buvo įkurtas vyndarystės fakultetas, matyt, pirmasis pasaulyje. Manoma, kad akademijoje mokėsi žymiausias šalies poetas, epinės poemos „Karžygys tigro kailyje" autorius Šota Rustavelis (1172 – 1216). Kiparisų giraitės apsuptame vienuolyne gera būti, vieta labai dvasinga, rami.

Kitas mūsų kelionės objektas, puikiai matomas nuo Ikalto vienuolyno, tolumoje dunksanti Alaverdžio katedra. Pirmąjį vienuolyną šioje vietovėje, kur buvo pagonių kulto vieta, skirta Mėnulio garbinimui, įkūrė vienuolis Jokūbas Alaverdelis 6a. Jis čia apsigyveno, atvertinėjo žmones į krikščionybę, rūpinosi Šv.Jurgio bažnyčios statyba, čia buvo ir palaidotas. Iki mūsų dienų išliko 11a. mažos Šv.Jurgio bažnyčios vietoje Kachetijos karaliaus Kvirike Didžiojo pastatyta daugiau nei 55 metro aukščio katedra. Ilgus amžius tai buvo aukščiausias religinis Gruzijos statinys ir tik 2004 metais Tbilisyje iškilus Švč.Trejybės (Sameba) katedrai, tapo antruoju. Alaverdžio katedra (pateikti dokumentai įtraukti į UNESCO sąrašus) išlaikė savo originalias formas, nors išgyveno daug priešų atakų, žemės drebėjimų ir po jų sekusių restauravimo darbų. Apsuptas gynybine siena, katedros ansamblis didingai stūkso Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio fone pačioje Kachetijos širdyje. Tai harmoningas, vientisos kompozicijos ir didelių erdvių gruziniškos viduramžių architektūros kūrinys. Ant Alaverdžio katedros sienų yra išlikę 9,15 ir 17a. freskų fragmentai, o aukštas kupolas sukuria begalinės erdvės pojūtį. Alaverdžio vienuolynas ir jo katedra daugybę amžių buvo kultūros ir švietimo centras, garsus didžiule biblioteka. Taip pat, kaip ir visuose Gruzijos vienuolynuose, čia buvo ir yra gaminamas vynas, o šimtamečiame vyno rūsyje vyksta degustacijos.

Trečia stotelė - 16a. architektūrinis ansamblis – karališkoji Gremio tvirtovė ir Archangelų bažnyčia. Šį, kadaise klestėjusį miestą ant uolėtos kalvos pastatė karalius Levanas 16 amžiuje. Gremis buvo Kachetijos karalystės sostinė su joje įkurta karališkąja rezidencija, o taip pat vienas gyviausių legendinio Šilko kelio prekybos miestų , kurį 1615m. sunaikino persų šacho Abaso 1-ojo kariuomenė. Gremis nebeatgavo savo buvusios šlovės ir didybės, o sostine 17a. viduryje tapo Telavis. Iki šių dienų puikiai išsilaikė tik pagrindinė citadelė su bažnyčia.

Iš Gremio keliausite link Nekresio vienuolyno, įsikūrusio stataus ir aukšto kalno šlaite. Vienuolyno teritorijoje išlikusi 323 metais pastatyta viena pirmųjų krikščionių bažnytėlių – gal net seniausia Gruzijoje. 6a. vienuolis Abibas Nekreselis čia įkūrė vienuolyną. Jis buvo nužudytas, kai užpylė šventąją ugnį apačioje buvusioje zoroatristų šventykloje, kurios pamatai dabar puikiai matosi iš viršaus. Nekresio vienuolynas per savo istoriją patyrė begalę musulmonų invazijų. Pasakojama legenda, kad panašiai kaip Romą kadaise išgelbėjo žąsys, taip Nekresio vienuolyną išgelbėjo ... kiaulės. Vieno musulmonų antpuolio metu vienuolyno gyventojai, nebežinodami kaip apsiginti, iš tvarto paleido kiaules. Tai atbaidė priešą, musulmonai paliko vienuolyną ramybėje, o kiaulė buvo paskelbta Nekresio gynėja.

Iš Nekresio važiuosite į Cinandalį, garsų istoriniais vyno rūsiais ir vyno gamykla, kurie 19 a. priklausė kilmingam Gruzijos visuomenės veikėjui Aleksandrui Čavčavadzei (1786 - 1846) – poetui, vertėjui, kariui, verslininkui. Aleksandras Čavčavadzė taip pat garsėjo inovacijomis žemės ūkyje bei buvo vienas iš pirmųjų modernių vyno gamintojų ir specialistų. Siekdamas vystyti vyno kultūrą, A.Čavčavadzė sukonstravo vyno bei spiritinių gėrimų gamybos įrenginius ir įkūrė didžiulius vyno rūsius Cinandalyje. Jo asmeninę vyno kolekciją, kuri dalinai išliko iki šių dienų, sudarė apie 70 rūšių ir 16 500 butelių vyno, tarp jų ir 1839 metų gruziniškas Saperavi vynas. Vyno degustacija. Po vyno degustacijos išvyksite į Tbilisį. Nakvynė viešbutyje.

5 diena. Tbilisis - Mccheta – Gruzijos karo kelias - Ananuris – Gudauris /Stepancminda. Pusryčiai. Vyksite į vieną seniausių Gruzijos miestų, kultūros ir religijos centrą Mcchetą, pakeliui aplankysite Džvario (kryžiaus) vienuolyną ir bažnyčią (6 – 7a.) – tikrą ankstyvųjų viduramžių architektūros šedevrą, pastatytą kalno viršūnėje. Pasak legendos, ant šios uolos meldėsi kryžiaus kultą į Gruziją atnešusi Šv.Nina, buvusios pagonių šventyklos vietoje pastačiusi medinį kryžių. Jis gebėdavęs daryti stebuklus, todėl čia plūsdavo minios piligrimų iš viso Kaukazo. Nuo Džvario vienuolyno atsiveria viena įspūdingiausių Gruzijos gamtos panoramų – ties kalnu susijungiančios dvi upės Mktvari (Kura) ir Aragvi: viena – žalsva, kita – melsva, kurių grožį savo poemoje „Mcyri" apdainavo M.Lermontovas.

Nusileidę nuo kalno, lankysite apsuptą kalnų Mcchetą, vieną seniausių iki šiol apgyvendintų pasaulio miestų. 3a.pr.Kr. – 5m.e.a. Mccheta buvo Iberijos – ankstyvosios Gruzijos karalystės – sostinė. Čia 337 metais krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija. Vėliau, 6a. pradžioje sostinė buvo perkelta į lengviau apginamą Tbilisį. Nepaisant to, Mccheta neprarado savo svarbos – čia iki pat Gruzijos karalystės egzistavimo pabaigos 19a. ir toliau buvo karūnuojami ir laidojami Gruzijos karaliai. Dėl paminklų gausos ir jų istorinės reikšmės istoriniai Mcchetos paminklai 1994m. buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Mccheta tebėra Gruzijos stačiatikių bažnyčios centras. Čia stovi viena svarbiausių (ir gražiausių!) šalies šventovių, Gruzijos karalių panteonas – Sveticchovelio katedra, statyta 11a. Tai piligriminė vieta, apipinta daugybe legendų. Pavadinimas išvertus reikštų „gyvenimą suteikianti kolona". Tikinčiuosius traukia nuo 11a. čia saugoma ypatinga relikvija – Kristaus apsiaustas.

Vėliau tęsite kelionę gilyn į kalnus istoriniu, legendiniu, senuoju, rūsčiuoju (tinka visi epitetai!) – Gruzijos karo keliu.Šį kelią, vieną vaizdingiausių kalnų kelių pasaulyje, kertantį Kaukazo kalnus ir jungiantį Vladikaukazą su Tbilisiu, caras Aleksandras 1-asis pavadino Gruzijos karo greitkeliu. Poetų apdainuotas serpantinais vedantis kelias apdovanos jus įspūdingu kraštovaizdžiu – ramius slėnius keis upų vagų išraižyti kalnai, vešlius miškus – žolių paklotas, emocijas žadins saulėje blizgantys sniego lopinėliai. Vairuotojui dažnai teks ir pristabdyti, laviruojant tarp kelio duobių, ramiai žingsniuojančių karvių ar avių, nekreipiančių jokio dėmesio į pravažiuojančias mašinas.

Sustojimas prie buvusios kunigaikščių rezidencijos Ananuriotvirtovės ir 17a. pastatytos Uspenskio cerkvės ant turkio mėlynumo Žinvalio ežero kranto. Sovietmečiu, apie 1980-uosius, statant Žinvalio hidroelektrinę, buvo nuspręsta suformuoti dirbtinį ežerą ir iš jo tiekti geriamą vandenį Tbilisiui. Ananurio tvirtovė būtų atsidūrusi ežero dugne. Visuomenei pasipriešinus, užtvankos aukštis buvo sumažintas ir puikusis kompleksas išgelbėtas.

Kelias, ramiai ėjęs Aragvi slėniu, staiga ima rangytis kalnų serpantinais ir kilti stačia siena – per dešimtį kilometrų pakilsite 500 metrų aukštyn, į poros kilometrų aukštį ir pasieksite Gudaurį, moderniausią Kaukazo kalnų slidinėjimo kurortą, išsidėsčiusį 2195m aukštyje. Įsikūręs Didžiojo Kaukazo širdyje, apsuptas virtinės viršukalnių ir kvapą gniaužiančių tarpeklių, Gudauris puikiai tinka ekstremaliam sportui. Kurortas labai sparčiai vystomas, tikima, kad greitai nenusileis Alpių slidinėjimo centrams.

Vėliau važiuosite link Stepancmindos – šventojo Stepono vardu pavadinto simpatiško miestelio siaurame Tereko upės slėnyje, alpinizmo ir kalnų turizmo centro įsikūrusio 1740m aukštyje. Rytuose – aštri kalnų siena, vakaruose Gergečio vienuolyno kontūrai ir Kazbeko ugnikalnis, už kelių kilometrų – Rusijos siena. Sovietmečiu miestelis buvo žinomas Kazbegi vardu ir, nors 2006 metais jam grąžintas Stepancmindos vardas, jis dažnai tebevadinamas Kazbegi.

Pašurmuliavę Stepancmindos (Kazbegi) miestelyje, nusifotografavę prie paminklo A.Kazbegi, ruošitės susitikimui su, galbūt, gražiausiu objektu Gruzijoje – Gergečio Švč.Trejybės cerkve, pastatyta 14a. 2170m aukštyje Kazbeko kalno papėdėje. Įspūdingoje vietoje, ant stataus kalno, nuostabios gamtos apsuptyje rymanti šventovė yra tapusi neoficialiu Gruzijos simboliu, jos vizitine kortele. Keliautojai tvirtina, kad, paminėjus Gruzijos vardą, šis vaizdas pirmiausia iškyla prieš akis ir net šiurpuliukai nubėga kūnu ... Cerkvės interjeras puoštas freskomis, o eksterjeras gausiai išraižytas šaliai būdingais raižiniais. Ši vieta tarsi magnetas traukia piligrimus iš viso pasaulio, žavėdama kalnų vaizdais ir neatskleistomis paslaptimis. Gresiant pavojui čia buvo pervežamos relikvijos iš Mcchetos, tarp jų ir Šv.Ninos kryžius. Ir dabar veikiančią Švč.Trejybės cerkvę galima pasiekti pėsčiomis (3km kopimo į statų kalną) arba džipu (nuo 10USD asmeniui). Esant nepalankioms oro sąlygoms Gergečio Švč.Trejybės cerkvė bus lankoma kitos dienos rytą.

P.S. Grupei pageidaujant šią kelionės dieną yra galimybė organizuoti vyno ir čačos degustavimą bei užstalę gruzinų šeimoje (nuo 15 USD asmeniui).

Vakarienė ir nakvynė viešbutyje arba svečių namuose Gudauryje/Stepancmindoje.

P.S. Pageidaujantys gali užsisakyti nakvynę 4**** puikiame kalnų viešbutyje su vaizdu į Kazbeko kalną (kaina asmeniui už 2 naktis nuo 100 USD).

6 diena. Gudauris /Stepancminda (Kazbegi). Visa diena Didžiojo Kaukazo kalnuose. Pusryčiai. Diena skirta pažinčiai su neįtikėtino grožio Didžiojo Kaukazo kalnais. Alpinės pievos kontrastuodamos su krioklių kaspinais ir baltomis sniego kepurėmis sukuria užburiantį, beveik magišką vaizdą. Įveiksite svaiginančią Džvario (kryžiaus) perėją (2379m aukštyje), nuo kurios visu savo grožiu atsiveria garsioji Kazbeko viršukalnė (5033m), vadinama rūsčiuoju kalnu, kurią tik laimingiausiems pasiseka pamatyti išnirusią iš debesų. Senovėje užgesusį ugnikalnį vadino Mkinvarcveri („ledo viršūnė") ir tik 19a. jam buvo duotas garsaus gruzinų poeto ir rašytojo A.Kazbegi vardas. Kilmingos gruzinų šeimos palikuonis pasirinko klajoklio gyvenimą, norėdamas geriau pažinti kalnus ir jų žmones.

Apie Kaukazo kalnus sukurta daug mitų ir legendų. Viena jų pasakoja, kad Kazbeko kalne buvo kalintas Prometėjas už tai, kad iš dievų atėmęs ugnį ir atidavęs ją žmonėms.

Šios vietos susijusios ir su lietuviais – juk mus traukia kalnai. Stepancmindos muziejuje rašoma, kad pirmasis lietuvis, 1895m. pasiekęs Kazbeko viršūnę, buvo Šteberis, nors prieš jį šio kalno ledynų slinkimą čia tyrinėjo Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Chodzka. 1905-aisiais į Kazbeką kopė M.K.Čiurlionis. Jis rašė: „ Kelias ėjo Tereko pakrantėmis, o mes kopėme į Kazbeką, kuris tenai laikomas kalnų kunigaikščiu. Prasigaudavome pro tokias pavojingas vietas, kad mano bendrakeleiviai balo, apsipildami šaltu prakaitu ir drebėjo iš baimės. Pagaliau atsidūrėme Kazbeko ledyne, kur tokia tyla, jog vos tik suplosi delnais, atitrūksta uolų gabalai ir lekia į prarają, debesys plaukiojo aplink mus. „(Laiškas Povilui Čiurlioniui, 1905m.rugsėjo 9d., Druskininkai).
Kazbeko šlaite puikiai matomi suakmenėję vienuoliai, aprašyti Antano Vienuolio apsakyme „Užkeiktieji vienuoliai". Neatsitiktinai Antanas Žukauskas pasirinko ir Vienuolio pseudonimą, nes šis apsakymas buvo vienas pirmųjų jo kūrinių. Rašytojas ne kartą kopė į Kazbeko ledynus, įkvėpimo ieškodamas kalnuose.

Garsus keliautojas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius 2011 metais organizavo turiadą „Kazbekas 2011" ir skyrė ją lietuviškiems pėdsakams, kuriuos Kaukaze paliko garsūs mūsų tautiečiai.
Kaukazo kalnai – tarsi šventa vieta, kurių slėniuose, atsisėdus ant akmens, apima žodžiais nenusakomas jausmas. Ten laikas tarsi sustoja, o ir gyvenimas, rodos, įgauna visai kitokią prasmę.

Tęsite kelionę Gruzijos karo keliu. Vyksite „Kaukazo vartais" vadinamu Darjalo tarpekliu, kuris visada buvo svarbus kaip vienintelė Kaukazo perėja. Čia jau nuo IIa.pr.Kr. buvo statomos tvirtovės, kurių griuvėsiai matomi ir dabar. Tai viena romantiškiausių vietų visame Kaukaze, kurią savo poemoje „Demonas" apdainavo rusų poetas M.Lermontovas. Esant galimybei, apžiūrėsite Gvelečio krioklius. Vėliau grįšite į Stepancmindos (Kazbegi) miestelį.

Poilsis kalnų kurorte Stepancmindoje, kurio metu galėsite aplankyti Šv.Nikola cerkvę; Stepancmindos istorijos muziejų įsikūrusį name, kuriame gyveno A.Kazbegi. Muziejuje eksponuojami asmeniniai rašytojo daiktai, jo biblioteka, yra Chevi regiono gyventojų etnografinė ekspozicija, archeologinių radinių kolekcija, numizmatikos kolekcija, vietinių dailininkų paveikslai.

Pageidaujantys galės rinktis išvyką džipais į Truso arba Sno slėnius (priklauso nuo oro ir kelio sąlygų) (už papildomą mokestį nuo 15 USD asmeniui).

1. Išvyka į Truso slėnį. Truso slėnis savo peizažais viena iš įspūdingiausių vietų Gruzijoje. Pasivaikščiosite kalnų tarpekliu, pasižyminčiu Vidurio Kaukazui būdingu vulkaniniu kraštovaizdžiu, mineralinio vandens šaltiniais, kalnų upeliais ir savita gamta. Pamatysite Mėnulio peizažą - plačiame slėnyje trykštantys mineraliniai šaltiniai suformavomo didelius mineralinių druskų baltus laukus, kurie atrodo tarsi Mėnulio paviršius. Visa tai didingo Kazbeko pašonėje. Iš arti grožėsitės laukine Truso slėnio gamta. Aplankysite vienišus kaimus, kuriuose vis dar stovi senoviniai bokštai. Esant galimybei, nuvažiuosite iki Ketrisi kaimelio, nuo kurio tolumoje matosi Abano ir Resi kaimai su senoviniais tvirtovių bokštais.

2. Išvyka į vaizdingą Sno slėnį iki nedidelio Džutos kaimelio,esančio 2150m aukštyje. Tai vienas aukščiausiai Europoje įsikūrusių kaimų, nusileidžiantis tik Svanetijos Ušgulio kaimui. Džutas lankytojus stebina išsaugotu chevrusų tradiciniu gyvenimo būdu. Pasivaikščiosite po Džutos apylinkes. Kelias Jus nuves iki didingo, uolėto ir snieguoto Čiaukši kalno (3842m) papėdės. Grožėsitės nuostabia laukine gamta, atsiveriančiomis didingomis Kaukazo kalnų panoramomis, spalvingomis alpinėmis pievomis. Grįždami sustosite apžiūrėti Sno tvirtovės griuvėsius.

Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose Gudauryje/Stepancmindoje.

7 diena. Gudauris/Stepancminda (Kazbegi) - Kutaisis. Ankstyvi pusryčiai (arba pusryčių paketai). Anksti ryte išvyksite iš Gudauri/Stepancmindos (Kazbegi) kalnų kurorto. Grožėdamiesi Kaukazo kalnais, snieguotomis viršūnėmis ir saulės nutviekstais slėniais, kalnų papėdėse prisiglaudusiais senais kaimeliais, sustodami trumpoms fotopauzėms, atvyksite į antrą pagal dydį šalies miestą – Kutaisį, Imeretijos regiono centrą. Tai vienas seniausių pasaulio miestų, įkurtas prieš 3500 metų, buvusi Kolchidės karalystės sostinė nuo 8a.pr.Kr. iki 1a., apipintas mitais apie Aukso vilną ir argonautus. Čia rastos bronzinės ir auksinės statulėlės, papuošalai ir stiklo dirbiniai patvirtina, kad nuo Bronzos amžiaus Imeretija garsėjo aukšta kultūra.

Švč.Mergelės Marijos Dangun ėmimo katedra, Kutaisio katedra arba dažniausiai vadinama Bagračio katedra, nuo Ukimerioni kalvos viršūnės išdidžiai žvelgia į Kutaisį ir Riono upę. Įspūdingo dydžio monumentali šventovė buvo pastatyta 11a. karaliaus Bagračio 3-ojo valdymo laikotarpiu, todėl ir vadinama šiuo vardu. 1692 metais ją stipriai nuniokojo osmanų kariauna – buvo nugriautas kupolas ir lubos. Katedros išsaugojimo, restauravimo darbai ir tuo pačiu archeoloniai tyrinėjimai, prasidėję 1952 m. buvo baigti tik 2012 m.

Vaidinusi didelį vaidmenį viduramžių Gruzijos istorijoje (čia vykdavo net karalių karūnavimas), 2001 m. sugrąžinta Gruzijos stačiatikių bažnyčiai, Bagračio katedra, gruziniškos viduramžių architektūros šedevras, sutraukia būrius piligrimų ir turistų. Suvienytos Gruzijos simbolis yra vienas populiariausių lankytinų objektų Kutaisyje, tarsi paties miesto simbolis, kuris 1994 m. kartu su netoliese esančiu Gelačio vienuolynu buvo įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą.

11 km nutolęs nuo Kutaisio Gelačio (Gelati) vienuolynas, įsikūręs įspūdingame Ckalcitelos upės tarpeklyje, yra garsiausias ir žymiausias Gruzijoje. Jį 1106 metais pradėjo statyti Gruzijos karalius Dovydas 4-tasis, dar vadintas Statytoju. Ansamblį sudaro keletas skirtingo laikotarpio statinių. Ilgą laiką Gelačio vienuolynas buvo vienas iš pagrindinių Gruzijos kultūros ir švietimo centrų, tikras intelektualų lopšys. Čia veikė akademija, kurioje dirbo žymūs mokslininkai, teologai ir filosofai. Vienuolynas stipriai nukentėjo per karinius konfliktus su mongolų ir osmanų imperijomis, tačiau, nepaisant to, iki šiol jame saugoma vertingų freskų, mozaikų, kurios laikomos įspūdingiausiomis Užkaukazės regione, rankraščių ir metalo dirbinių kolekcija, yra palaidota daug žymių šalies valdovų, įskaitant ir vieną didingiausių Gruzijos karalių Dovydą 4-tąjį Statytoją.

Vėliau lankysite netoli Gelačio vienuolyno įsikūrusį mažytį nuostabaus grožio Mocameta vienuolyną – jo eksterjeras išpuoštas apvaliais bokšteliais ir karūnuotas smailiais trikampio formos kupolais. Vienuolyno atsiradimo istorija paremta tikrais istoriniais įvykiais ir legendomis. Anksčiau šioje vietoje stovėjo gruziniška cerkvė. 8 a. pradžioje arabų ekspansijos į Gruziją metu teritorija buvo užimta, cerkvė sunaikinta, žmonės buvo verčiami priimti islamą. Gruzinų kunigaikščiai broliai Dovydas ir Konstantinas priešinosi musulmonams arabams, tačiau jų pulkai buvo sutriuškinti, kunigaikščiai pateko į nelaisvę, 9 paras kankinti ir, atsisakę priimti islamą, nuskandinti Rionio upėje. Gruzinai, radę jų kūnus, išmestus upės, išgirdo Dievo balsą, kad brolius reikia nunešti į rytų pusę ir palaidoti, kai tik užtekės aušra. Tekant aušrai keliautojai pasiekė buvusios cerkvės griuvėsius (apie 3 kilometrai nuo Rionio upės). Ten broliai kunigaikščiai buvo ir palaidoti, o 11 a. toje vietoje pastatyta nauja šventovė ir įkurtas vienuolynas Mocameta („kankiniai").19a. restauruotame vienuolyne apžiūrėsite trikampio formos skrynią, ant kurios pavaizduoti pamaldieji broliai. Pasak legendos, skrynia pildo norus, tereikia aplink ją tris kartus apeiti ir paliesti.

Esant galimybei, grupės pageidavimu (už papildomą mokestį 5 USD + 5 USD plaukimas valtele požemine upe) vėliau bus lankomi, maždaug 23 km nuo Kutaisio nutolę Prometėjo urvai, kuriuos 1984m. atrado Geografijos instituto darbuotojai. Pasak legendos, ne Kazbeke o čia ir buvo prikaltas Prometėjas, nešęs ugnį žmonėms. Buvusio Gruzijos prezidento M.Saakašvilio rūpesčiu buvo atlikti darbai ir urvai tapo prieinami turistams. Skalaujami daugybės požeminių upių, jie garsėja gražių uolų dariniais. Apie 1,5 km ilgio turistinis maršrutas driekiasi per 17 įvairiomis spalvomis apšviestų ir legendomis apipintų salių ir baigiasi plaukimu požemine upe. Pasijusite lyg fantastiniame filme, regėdami įspūdingus stalaktitų ir stalagmitų darinius šviesos ir garso efektų fone. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje arba svečių namuose Kutaisyje.

8 diena. Kutaisis – Zugdidis - Mestija. Pusryčiai. Po pusryčių kelionę tęsite Svanetijos link. Svanetijane veltui vadinama Gruzijos perlu: visos kelionės metu lydės kerintys Kaukazo kalnų peizažai, aukščiausios jų viršukalnės, slėniai, reta kalnų augmenija, kultūros paminklai. Pravažiuosite vakarų Gruzijos regiono Migrelijos (Samigrelo) sostinę Zugdidį (jį lankysite grįždami iš Svanetijos). Toliau kelias vingiuos siauru Ingurio upės tarpekliu tarp stačių uolų, kur veši gausybė paparčių, geltonžiedžių ir kaukazinių rododendrų.

Kad geriau suprastume svanus, turime žinoti jų istoriją. Svanetijos kultūros ištakos siekia gūdžius viduramžius. Maždaug 6a. svanai apsikrikštijo ir netrukus buvo prijungti prie Gruzijos karalystės, kuri galutinai susivienijo ir ypač suklestėjo 12a. pabaigoje - 13a. pradžioje karalienės Tamaros valdymo metu. Nuo 13a. vidurio per Gruziją vienas po kito žygiavo užkariautojai – mongolai, Timūro kariaunos, turkai. Valstybė žlugo, o svanai liko laisvi, nes tik siauri kalnų keliai, einantys bedugnės pakraščiais galėjo atvesti į jų gyvenvietes. Tad, kad ir kokie įnirtingi buvo užpuolikai, kovoti su jais buvo lengva – pakako tik kelių akmenų, paleistų tinkamoje tarpeklio vietoje, ir svetima kariuomenė nugarmėdavo žemyn. Užkariavus Gruziją, Svanetija tapo ta vieta, kurioje buvo slepiamos karalių brangenybės, bažnytinės knygos, ikonos ir kitos relikvijos. Legenda byloja, esą pati karalienė Tamara palaidota Svanetijoje. Svanetija klestėjo – buvo statomos pilys, cerkvės, bokštai, vystomi menai.

Nepertraukiami karai ir rūsti gamta suformavo labai savitą vietinių žmonių būdą. Svetingi, bet labai greit užsiplieskiantys, įžeidūs ir nepaprastai karingi, netgi kerštingi – tokie buvo ir yra svanai. Netgi jų pastatai buvo pritaikomi kariauti, o ne patogiai gyventi. Išskirtinis Svanetijos bruožas – jos gynybiniai bokštai, kuriuos turėdavo beveik kiekvienas akmeninis namas, pats panašus į mažą tvirtovę su siauromis šaudymo angomis vietoj langų. Keliolikos metrų aukščio neįveikiamame bokšte būdavo galima ištverti ilgą apsiaustį, apsirūpinus vandeniu, maistu ir šoviniais. Kiekviena šeima buvo pasiruošusi gintis pati – svanai ginčus visada spręsdavo ginklu. Kraujo kerštas sekino Svanetiją labiau negu nuolatinės kovos su išorės priešais. Karas vyko ne tik tarp atskirų kaimų, bet ir tarp namų, o žemė tuo metu nebuvo dirbama, žmonės kentė badą.

Atvykimas į Mestiją, Svanetijos sostinę, svanų kultūros centrą. Svanai kalba gruzinų kalbai gimininga savita svanų kalba, perduodama iš lūpų į lūpas, ir nėra nė vieno rašytinio šaltinio, nes kalba neturi rašmenų.

Valstybinio Mestijos muziejaus lankymas. Muziejaus kolekcijoje – daugiau kaip 4 tūkstančiai eksponatų. Tai archeologiniai radiniai, ikonos, rankraščiai, papuošalai, tekstilė, etc. Visa Svanetija (su savo gynybiniais bokštais, senomis cerkvėmis, įspūdinga kalnų gamta) yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

9 diena. Mestija - Ušgulis – Mestija. Ankstyvi pusryčiai. Kad Svanetija yra viena gražiausių kalnuotų vietovių pasaulyje, įsitikinsite čia pabuvę vos pora dienų. Galbūt ir jums pasiseks pamatyti, kaip atsiveria kylančios saulės nušviesta „dvidantė" Ušba. Įstabaus grožio kalnas ypatingas: turi dvi smailias granito viršūnes, kurios nuo seno vilioja alpinistus. Iškilęs 4710m virš jūros lygio, jis dažnai vadinamas Kaukazo Materhornu.

Legendinis Svanetijos ir visos Sovietų Sąjungos alpinistas svanas Michailas Chergianis, pramintas Uoliniu tigru, Ušbą sėkmingai šturmavo nekart (jo tėvų namuose Mestijos pakraštyje dabar įrengtas ir kruopščiai prižiūrimas muziejus). Mestija ir Ušgulis gerai žinomi alpinistams, nes čia prasideda kelias į amžino ledo kaustomus kalnus.

Šiandien keliausite sunkiai įveikiamu keliu 45 kilometrus į įsispraudusį tarp kalnų Ušgulio kaimelį, kuriame gyvena tik apie 200 žmonių. Tai aukščiausiai gyvenama vieta Europoje (2200 metrų virš jūros lygio), įrašyta į Gineso rekordų knygą. Kelias vingiuoja tarp stačių uolų ir siaurėjančio tarpeklio, kurio dugne gurga upė. Kai galiausiai pasieksite Ušgulį (45 km įveikti prireiks 2-3 val.), prieš akis atsivers nepamirštamas reginys – namai, grupelėmis susispietę aplink viduramžius menančius gynybinius bokštus, horizonte dunksanti gražuolė Šchara (5068m), kurios balta skraistė tiesiog švyti dangaus mėlynėje. Aplankysite Meilės bokštą, Lamaria cerkvę, Ušgulio muziejų.

Pageidaujantiems, esant palankioms oro sąlygoms, bus organizuotas apie 14 km žygis pėsčiomis prie Šcharos ledyno liežuvio. 6 – 7 val. išvyka nebus sudėtinga (aukščio svyravimai ne didesni kaip 300m). Iš arčiau susipažinsite su Ušgulio regiono atšiauria, bet neįtikėtino grožio gamta. Prieisite prie pat ledyno, iš kurio pradeda tekėti Ingurio upė. Nepageidaujantys žygio pėsčiomis, turės laisvo laiko išsamesniai pažinčiai su Ušguliu, ilsėsis įspūdingoje gamtoje. Kelionė atgal į Mestiją. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

10 diena. Mestija – Zugdidis - Kutaisis. Pusryčiai. Šiandien Jūsų lauks kelionė atgal į Kutaisį. Trumpas sustojimas prie didžiausios Gruzijoje hidroelektrinės, pastatytos kalnuose, užtvenkus Ingurio upę. Pakeliui aplankysite Zugdidį, Mingrelijos sostinę, nutolusią nuo Tbilisio apie 300 km, o nuo Juodosios jūros tik apie 30 km. Zugdidžio pavadinimas mingrelų kalba (šiame regione vartojama mingrelų kalba, artima gruzinų ir svanų kalboms) reiškia „didelė kalva". Lankysite Mingrelijos kunigaikščių Dadiani rūmuose įkurtą muziejų, saugantį daugiau kaip 50 000 eksponatų, tarp jų ir pomirtinę Napoleono kaukę. Atvykimas į Kutaisį. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje, svečių namuose.

11 diena. Skrydis: Kutaisis – Vilnius. Ankstyvi pusryčiai (pusryčių paketas). Išvykimas į oro uostą. Skrydis Kutaisis – Vilnius.

nuo 999 EUR ( 3449,35 Lt)

Kelionės kaina 1 asmeniui 2-čiame kambaryje: speciali kaina nuo949 EUR (3276,70 Lt)

Priemoka už vienvietį kambarį nuo 255 EUR (880,46 Lt)

Po pažintinio turo kelionę galima pratęsti poilsiu prie Juodosios jūros Batumio, Kobulečio, Urekio kurortuose 4 arba 7 naktims Jums bus pasiūlytas platus viešbučių, poilsio namų, pensionų spektras (nuo pigiausių iki labai prašmatnių), pasirūpinsime pervežimu į kurortą ir nuvežimu iš jo į oro uostą skrydžiui į Lietuvą.
Batumis yra administracinis autonominės Adžarijos respublikos centras bei didžiausias kurortas Juodosios jūros regione. Miesto pavadinimas yra graikiškos kilmės, išvertus reiškia „gili įlanka". Batumis apsodintas magnolijų medžiais, jį supa arbatos ir citrusinių vaismedžių plantacijos. Miestas suklestėjo 19 a. pabaigoje, per jį buvo gabenama nafta iš Baku naftos verslovių. Senamiestyje išlikę daug to meto pastatų. Jaukios senovinės gatvelės, balkonais ir lipdiniais puošti namai. Šiandien Batumis labai greitai keičia savo veidą, gruzinai nusprendė jį paversti Gruzijos vizitine kortele, moderniu kurortu, konkuruojančiu su Prancūzijos ir Italijos kurortais. Pasikeitimai stulbina – dygsta šiuolaikinės architektūros pastatai ir ambicingos skulptūros. Keliolikos kilometrų ilgio promenada palei jūrą (palmės, „šokantys‘ fontanai su 3D apšvietimu, modernus menas), prabangių, pagrindinių brendų – Sheraton, Radisson SAS, (statomas Kempinski) viešbučiai. Batumis tampa modernia ir madinga atostogų vieta, svajojančia pavyti Dubajų ar Las Vegasą. Įvažiuodami į miestą pamatysite iškabą su Donaldo Trampo pasakytais žodžiais, jog per penkerius metus Batumis bus geriausias miestas pasaulyje ... Pavydėtinas optimizmas, bet jau dabar čia veikia daugybė kazino, naktinių klubų, barų, restoranų. Batumis džiugina įvairiais kultūriniais renginiais, triukšmingu naktiniu gyvenimu ir Juodosios jūros bangomis.

Poilsiaujant Batumyje, būtina aplankyti jo garsųjį Botanikos sodą, įsikūrusį Juodosios jūros pakrantėje Žaliajame kyšulyje maždaug 9 km nuo miesto centro, delfinariumą, pakilti apžvalgos ratu. Iš Batumio organizuojamos ekskursijos po visą Adžariją, ypač verta apžiūrėti seniausią Gruzijoje Gonio (Apsaros) tvirtovę 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija.

Kobuletis - vienas simpatiškiausių Gruzijos kurortų ant Juodosios jūros kranto apie 20 km šiauriau Batumio. Kobuletis žymus savo 12 – kos kilometrų ilgio labai gražiu paplūdimiu su smulkiu smėliu. Palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo karščio.

Urekis - unikalus kurortas ant Juodosios jūros kranto, apie 48 km į šiaurę nuo Batumio, garsėjantis savo juodais magnetiniais smėlio paplūdimiais. Smėlis turi gydomųjų savybių, ypač tinkamas tiems, kas turi širdies ir kraujagyslių, nervų, sąnarių, kvėpavimo ir kaulų problemų. Todėl daug turistų renkasi šią vietą dėl gydomųjų paplūdimio smėlio savybių. Sveikiems žmonėms – tai unikali vieta pailsėti ramiame nedideliame kurorte, pasimaudyti, atsikvėpti po kalnų žygių.

Į kelionės kainą įskaičiuota

  • Kelionė patogiu automobiliu, mikroautobusu, autobusu (visi pervežimai pagal programą)
  • 10 nakvynių 3žv. viešbučiuose arba svečių namuose
  • 10 pusryčių, 7 vakarienės
  • 2 vyno degustacijos Kachetijoje
  • gruziniškos duonos kepimo ir tradicinių saldumynų čiurčelos gaminimo pamokėlė
  • pakėlėjas Tbilisyje
  • ekskursinė – pramoginė programa
  • įėjimo bilietai į mokamus objektus pagal programą;
  • rusakalbių (anglakalbių – pagal pageidavimą) vietos gidų paslaugos
  • profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos
  • kelionės dokumentų sutvarkymas

Į kelionės kainą neįskaičiuota

  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Kutaisis bilietas nuo 120 EUR (414,34 Lt) - 450 EUR (1553,76 Lt) (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo)
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 2-3 USD asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 USD asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

Papildoma informacija

  • Kelionės organizatorius pasilieka teisę optimizuoti maršrutą likus mėnesiui iki kelionės pradžios.
  • Pasikeitus skrydžių, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa, data ir kaina gali keistis. Aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.
  • Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius ir kainos gali keistis.
  • Nurodyta tarpinių pervežimų trukmė gali keistis dėl kelių būklės, eismo ar oro sąlygų.
  • Siekdamas užtikrinti keliautojų saugumą, kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. Kelionės organizatorius neatsako už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl šių aplinkybių (pvz, vizų pratęsimas, nauji lėktuvo bilietai, papildomos nakvynės, pervežimai, skiepai ir pan.).
  • Minimalus keliautojų skaičius grupėje – 15 turistų. Nesurinkus minimalaus turistų skaičiaus ir, turistams sutikus, grupė gali vykti be kelionės vadovo iš Lietuvos; kelionės kaina perskaičiuojama.
  • Nepamirškite pasirūpinti savo sveikata: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kelionėje turėkite individualią vaistinėlę. Rekomenduotinų skiepų sąrašas svetainėje http://www.ulac.lt/keliautojams
  • LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos.

Orientacinė individualių turų kaina asmeniui (be vadovo iš Lietuvos). Tikslinama po užklausimo.

Kai vyksta 2 asmenys – nuo 1249 EUR (4312,54 Lt)
Kai vyksta 4 asmenys – nuo 1189 EUR (4105,38 Lt)
Kai vyksta 6 asmenys – nuo 1029 EUR (3552,93 Lt)

Teirautis agentūroje