Dzūkijos nacionalinis parkas

Marcinkonių etnografinis muziejus, Zervynų kaimas, Ūlos akis, Čepkelių raistas.

Visi esame kažką girdėję apie Dzūkijos nacionalinį parką arba Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą: apie dzūkų kaimus, išlaikiusius tradicinius architektūros bruožus, apie savitą vietos gyventojų gyvenimo būdą, apie aukštapelkes ir žemapelkes, apie grybus ir uogas, apie gyvūnus ir paukščius... Bet geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti! Pradėsime nuo Marcinkonyse įrengtos ekspozicijos, kurioje susipažinsime su Čepkelių rezervate saugoma augalija ir gyvūnija, kraštovaizdžio formavimosi istorija, žmogaus veikla. O Čepkelių raisto pakraštyje vos už 5 km nuo Marcinkonių kaimo yra įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Čia „gyvai“ pamatysime Čepkelių raistą, pušynais apaugusias kopas ir susipažinsime su pelkės ir miško augmenija. Ar žinote, kad  Marcinkonys yra vienas didžiausių Lietuvos kaimų? Jis garsėja ir senovės kultūriniu etniniu paveldu. Lankysimės Marcinkonių etnografinio muziejaus sodyboje ir sužinosime, „kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ”grybų tropelėm”, žvejojo, medžiojo, skiltuvu įskeldavo ugnį, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį“. Pamatysime visokiausius įrankius, dirvai įdirbti skirtas akėčias ir arklus, o kluone esančio didžiulio pinto krepšio, tiesiog neįmanoma nepastebėti. Į jį telpa net 110 kg voveraičių!

Bet čia ne viskas. Mūsų laukia dar viena labai įdomi vietovė: Zervynų kaimas. Tai unikali miškų ūkio gyvenvietė iki šiol išlaikiusi XVIII - XIX a. susiformavusi planą ir liaudies architektūros pavyzdžius. Galėsime susimastyti, kaip senovėje žmonės gyveno – be beveik visų mums žinomų patogumų. O mūsų kelionės pabaigai pamatysime kvapą gniaužiantį vaizdą: Ūlos šaltinį. Aplinkinių kaimų gyventojai vandenį iš “Ūlos akies” vartojo gėrimui ir gydymui. Senesni gyventojai tikėjo, kad šio šaltinio vanduo gali pagelbėti nuo įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos tik saulei nusileidus...

Kelionės kaina: teirautis agentūroje.


Susisiekite