Mažosios Lietuvos etiudai

Jurbarko dvaras ir parkas, Smalininkai – „amžinasis  pasienis“,  Senovinės technikos muziejus, Rambyno regioninio parko lankytojų centras, Rambyno kalnas ir Raganų eglė.

Keliausime į Jurbarką, miestelį įsikūrusį Nemuno, Imsrės ir Mituvos santakoje. Vakarinis Jurbarko pakraštys šliejasi prie didžiulio Smalininkų – Viešvilės miškų masyvo. Kai 1978 metais per Nemuną buvo pastatytas tiltas, miestas tapo svarbiu transporto mazgu. Apžiūrėsime Jurbarko dvarą. Čia iki mūsų dienų išliko tik du dvaro flygeliai ir parkas Mituvos krante. Dabar tai miesto parkas. Viename iš flygelių veikia Krašto  muziejus, kuriame galima susipažinti su trimis pastoviomis ekspozicijomis: „Jurbarko dvaras ir miestas XIX a. pab.–XX a. pr.“, „Lietuvių ir kryžiuočių kovos Panemunės medinėse pilyse“, „Jurgis Baltrušaitis – poetas, vertėjas, diplomatas“ bei pagilinti savo žinias pasirinkto edukacinio užsiėmimo metu.

Vėliau keliausime Smalininkų link. Ilgus amžius Smalininkai buvo pasienio miestelis, net nuo 1422 m. iki 1923 m. Šventosios upeliu netoli Smalininkų ėjo siena tarp Lietuvos ir vokiečių valdomų žemių, susikirsdavo ir susipindavo lietuvių ir vokiečių likimai ir kultūra. Būtinai užsuksime į Senovinės technikos muziejų, kur sukaupta per 7000 eksponatų, atspindinčių žemės ūkio, buities, amatų, technikos raidą.

Kelionę užbaigsime Rambyno regioninio parko lankytojų centre, kurio ekspozicija skirta ne tik statiems Nemuno skardžiams su Rambyno kalno, užliejamoms pievoms, bet ir turtingai Mažosios Lietuvos kultūros istorijai. Pamatysime netoliese esantį garsųjį  Rambyną, paslaptingą Raganų eglę ir prisiminsime Johaneso Bobrovskio  „Lietuviškus fortepijonus" ir kitus jo kūrinius, skirtus Mažosios Lietuvos tematikai. Reikia pabrėžti, kad lietuviška aplinka rašytojui buvo ypač brangi, jis apdainavo savo kūryboje Lietuvos kaimus, Rambyno kalną, Nemuno ir Jūros upes.

Kelionės kaina: teirautis agentūroje.